- rase
-
—raser, n./rayz/, v.t., rased, rasing.raze.
* * *
Universalium. 2010.
rase
Look at other dictionaries:
rase — rase … Dictionnaire des rimes
rasé — rasé … Dictionnaire des rimes
rasé — rasé, ée [ raze ] adj. • XVIe; tout rasé « à ras » XIIe; de raser 1 ♦ Coupé à ras. Poils, cheveux rasés. « Sa face olivâtre où la barbe mal rasée mettait des plaques bleues » (Sartre). 2 ♦ (XVIIIe) Dont le poil est coupé à ras. Coiffure courte à… … Encyclopédie Universelle
rasé — rasé, ée (ra zé, zée) part. passé de raser. 1° Dont le poil est coupé tout près de la peau. • Les nègres se rasent la tête par figures, tantôt en étoiles, tantôt à la façon des religieux, et plus communément encore par bandes alternatives, en … Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré
Rase — (r[=a]z), v. t. [imp. & p. p. {Rased} (r[=a]zd); p. pr. & vb. n. {Rasing}.] [F. raser, LL. rasare to scrape often, v. freq. fr. L. radere, rasum, to scrape, shave; cf. Skr. rad to scratch, gnaw, L. rodere to gnaw. Cf. {Raze}, {Razee}, {Razor},… … The Collaborative International Dictionary of English
Rase — Rase, v. i. To be leveled with the ground; to fall; to suffer overthrow. [Obs.] [1913 Webster] … The Collaborative International Dictionary of English
Rase — Rase, n. 1. A scratching out, or erasure. [Obs.] [1913 Webster] 2. A slight wound; a scratch. [Obs.] Hooker. [1913 Webster] 3. (O. Eng. Law) A way of measuring in which the commodity measured was made even with the top of the measuring vessel by… … The Collaborative International Dictionary of English
rasė — rãsė dkt. Baltóji, geltonóji rãsė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
Rasé — rasé, razé nm fossé anc. fr; bordure de champ non cultivée … Glossaire des noms topographiques en France
rasė — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Organizmų grupė, kuriai būdingas tam tikrų morfologinių ir fiziologinių požymių derinys. atitikmenys: angl. race; strain vok. Rasse, f rus. порода, f; раса, f … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
rasė — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Per žmonijos istoriją susidariusi žmonių grupė, gyvenanti tam tikroje didelėje teritorijoje, turinti bendrą kilmę, bendrų paveldimų išorinių fizinių požymių (odos spalva, kūno sandara, plaukai … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
